- velėnduobė
- velė́nduobė sf. (1) KlvrŽ durpių duobė: Musi vel[nia]s mun tą karvę įmetė į tą velė́nduobę Šts. Priklo[ja] velė́nduobes [linų], viršų apsluoguos su medžiais Trkn. Pražuvo kame, rasi kokiame velė́nduobė[je] Yl.
Dictionary of the Lithuanian Language.